kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Lietuvių kalbos tarmės

Tarmės sąvoka

Tarmė (arba dialektas) yra stambiausia teritorinė kalbos atmaina. Tarmė paprastai skiriama pagal ryškias fonetines ypatybes, nebūdingas kitoms tos pačios kalbos tarmėms. Tarmės taip pat turi morfologijos, sintaksės, žodžių darybos ir žodyno skirtumų.
Kiekviena tarmė apima tik dalį kalbos ploto ir dažniausiai yra neskaidoma. Todėl tarmės dar skirstomos į mažesnes atmainas: patarmes, šnektas ir pašnektes.
Reikia atkreipti dėmesį, kad lietuvių kalbotyroje tokio laipsniško skirstymo ne visada nuosekliai laikomasi. Pavyzdžiui, rašoma
rytų aukštaičių vilniškių tarmė ir rytų aukštaičių vilniškių patarmė, Gervėčių tarmė ir Gervėčių šnekta ir pan.
Terminą
tarmė lietuvių dialektologijoje pirmasis vartoti pradėjo Antanas Baranauskas. Šį terminą jis paėmė iš Konstantino Sirvydo žodyno Dictionarium trium linguarum. Čia žodis tarmė nurodomas kaip žodžių kalba, kalbėjimas sinonimas.
Terminas
dialektas yra tarptautinis, kilęs iš graikų kalbos žodžio dialektos „tarmė“.
Tarmės (arba dialekto) nereikia painioti su įvairių socialinių ar profesinių grupių kalba. Tokios kalbos atmainos paprastai vadinamos
socialiniais dialektais. Tačiau tokie dialektai nebūtinai yra susiję su konkrečia teritorija. O tarmė visada užima tam tikrą teritoriją.
Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis.Tarmių medis.

Ar žinote, kad...